2014 - pelningiausi Klaipėdos uosto veiklos istorijioje

« Atgal

2014 - pelningiausi Klaipėdos uosto veiklos istorijioje

2015-01-14

Arvydas Vaitkus, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) generalinis direktorius, praėjusius metus įvardijo kaip naują klestėjimo etapą Klaipėdos uoste.

 

„Iš fiderinio uosto tapome konteinerių ir birių krovinių paskirstymo centru, tai pasiekta padarius beveik 150 mln. Eur investicijų. Nuo praėjusių metų pirmą kartą uosto direkcija savo infrastruktūros planus vykdo 100%. Anksčiau, geriausiu atveju, šis vidurkis siekdavo 65%“, - pažymėjo p. Vaitkus.

Nuoseklios investicijos į infrastruktūrą lėmė ir rekordinius krovos rezultatus.

Pernai Klaipėdos uoste perkrauta 36,4 mln. t krovinių – tai antras geriausias krovos rezultatas uosto istorijoje. Geriausias metinis rezultatas fiksuotas 2011 m., kai perkrauta 36,6 mln. t.

Lyginant su 2013 m., krovos apyvarta pernai augo 9%, arba 3 mln. t.

Artūras Drungilas, KVJUD rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius, pastebėjo, kad rekordinius krovos rezultatus labiausiai lėmė išaugusi trąšų, krovinių konteineriuose ir grūdų krova. Anot jo, būtent šių krovinių augimo tendencijos bus stebimos ir ateityje. Tikimasi, jog šiemet stabilizuosis pernai mažėjusi naftos produktų krova.


Daugiausiai pajamų istorijoje

Martynas Armonaitis, KVJUD ekonomikos ir finansų direktorius, pažymėjo, kad augant krovai, pernai išaugo ir uosto pajamos iš rinkliavų. 2014 m. jų surinkta 8%, arba 3,3 mln. Eur daugiau nei 2013 m. Bendra pernai surinktų rinkliavų suma sudaro 42,7 mln. Eur – tai yra uosto direkcijos visų laikų geriausias pajamų rodiklis. Anot pašnekovo, rinkliavų surinkta daugiau, nes į uostą atplaukia daugiau didesnių gabaritų laivų.

Praėjusiais metais 12% augo ir KVJUD pajamos iš žemės nuomos, iš viso gauta 6,9 mln. Eur. „Padidėjusias pajamas iš nuomos lėmė tai, kad buvo įsisavintos ir krovai imtos naudoti teritorijos, kurios anksčiau buvo statybinės aikštelės“, - pastebėjo p. Armonaitis.

 

Rygos neaplenkė

Ponas Drungilas akcentavo, kad, palyginti su kitais Baltijos jūros rytinės pakrantės uostais, 9%, arba 3 mln. t, krovos apyvartos augimas Klaipėdos uoste yra vienas didžiausių. Klaipėdą aplenkė tik Ust Luga (2014 m. apyvarta augo 21,5% arba 12,3 mln. t) ir Ryga (2014 m. apyvarta augo 15,8% arba 5,6 mln. t).

„Rygoje metinė krovos apyvarta 2014 m. siekė 41 mln. t. Ji augo sparčiau nei pas mus dėl kelių priežasčių. Pirma, ten buvo įsisavintos naujos teritorijos naftos produktų krovai ir išgilintas uostas iki tokių gylių, kokių mes šiandien neturime. Ten sudarytos sąlygos priimti tanklaivius su 15,7 m gramzda. Dar vienas krovą auginęs veiksnys – tai atidarytas naujas „Uralchem“ terminalas“, - aiškino pašnekovas.

Anot p. Drungilo, Klaipėdos uoste pernai krovos apyvartą labiausiai lėmė kroviniai iš Baltarusijos, kuri išlieka uosto strateginiu partneriu. Baltarusiški kroviniai sudaro apie 30-35% bendros krovos. Tuo metu krovinių srautas iš Rusijos menko apie 7-8%. 

KVJUD generalinis direktorius pažymėjo, kad geopolitiniai įvykiai verčia ieškoti naujų krovinių. Uosto vadovas jau ne kartą yra užsiminęs apie galimybes privilioti daugiau krovinių iš Kazachstano, iš kurio šiuo metu iš Klaipėdos uostą pasiekia tik pavienės krovinių siuntos.

„Pagal krovinių rūšis ten matau bene visą Mendelejevo lentelę. Tai įvairiomis gamtos iškasenomis turtinga valstybė, kurios ekonomika sparčiais žingsniais eina į priekį“, - VŽ yra sakęs jis. Šiandien ponas Vaitkus užsiminė, kad naujų galimybių mato ir Kinijoje bei Jungtinėse Amerikos Valstijose. 

 

Augimo tikisi tik kitąmet

Paklaustas apie krovos apyvartos tendencijas šiems metams, p. Drungilas sakė, jog tikimasi, kad apyvarta liks panaši kaip pernai. Anot jo, augimo planuoti negalima, nes ekonomikos sąstingis aplink Lietuvą esančiose Rytų valstybėse gali sąlygoti plataus vartojimo prekių apyvartos mažėjimą. Šios prekės sudaro apie 27% visos Klaipėdos uosto apyvartos.

Kita vertus, p. Drungilas pastebėjo, kad Klaipėda yra žaliavų eksporto uostas: 70% uosto apyvartos sudaro žaliavos ir jų eksportas.

„Paprastai stebima tendencija, kad ekonominių sunkumų turinčios valstybės stengiasi daugiau eksportuoti, t.y. pritraukti į šalių ekonomiką daugiau valiutos. Todėl manome, kad žaliavų eksportas turėtų augti. Įvertinę balansą tarp galimo importo mažėjimo ir žaliavų eksporto augimo, šiemet mes tikimės panašios apyvartos kaip pernai“, - teigė KVJUD rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius.

Didesnio krovos apyvartos augimo tikimasi 2016 m., kai bus geriau įsisavintos atliktos ar šiuo metu baigiamos atlikti investicijos į infrastruktūrą, didesniu pajėgumu pradės dirbti naujas „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių paskirstymo centras, naujas „Begos“ birių krovinių terminalas, pernai atidarytas Centrinis Klaipėdos terminalas. 2016 m. prognozuojama pasiekti apie 39,3 mln. t metinę apyvartą.





Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali indentifikuoti prisijungusius vartotojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų privatumo politika
Sutinku Išvalyti slapukus ir išeiti