LIETUVOS EKSPORTO PROGNOZĖ 2014–2015 m.

« Atgal

LIETUVOS EKSPORTO PROGNOZĖ 2014–2015 m.

2015-01-19

Politinė įtampa Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose varžo pasaulinę prekybą, taip pat ir Lietuvos eksportą. Ukrainos konflikto raida yra labai dinamiška ir įvairiais kanalais gali paveikti Lietuvos eksporto pasiūlą bei paklausą, taigi reikšmingai prisideda prie prognozių neapibrėžtumo. Pateikta prognozė remiasi prielaida, kad krizė Ukrainoje negilės, o priimti sprendimai nebus atšaukti. Rusijos sankcijos tam tikrų maisto produktų importui iš ES ir kelių kitų šalių daro neigiamą poveikį Lietuvos maisto gamintojams. Maisto produktų eksporto kainos mažės ne tik dėl Rusijos draudimo importuoti maisto produktus Lietuvos gamintojams, bet ir dėl perteklinės pasiūlos Europos rinkose.


Euro zonos preliminarūs ekonomikos įverčiai nerodo aiškių atsigavimo ženklų. Vokietijos ir Italijos ekonomikos augimas per antrąjį ketvirtį netgi sulėtėjo, o Prancūzijos ekonomikos augimas buvo lygus nuliui. Tačiau Nyderlandai ir Ispanija išbrido iš ekonomikos nuosmukio.
Dviejų Baltijos euro zonos šalių, Latvijos ir Estijos, ekonomikos plėtra buvo stipri. Ekonomikos augimas buvos stebimas ir ne euro zonos ES šalyse. Jungtinė Karalystė paskelbė įspūdingus augimo rodiklius. Lenkijos ir Švedijos ekonomika taip pat augo. Norvegijos ekonomikos augimas per antrąjį ketvirtį pranoko analitikų lūkesčius. Persikelkime už Europos ribų: JAV ekonomikos augimo rodikliai buvo geresni nei prognozavo ekonomistai. Tačiau Rusijoje stebimi ekonomikos sąstingio ženklai. Rusijos ekonomikos augimo rodikliai apima laikotarpį, kai Rusija dar nebuvo įvedusi sankcijų. Sankcijos jau neigiamai veikia Europos valstybių pasitikėjimo rodiklius.


Nuo praėjusių metų pasaulines žaliavų kainas veikė slopinantys veiksniai. Prognozuojama, kad sumažėjusios maisto prekių kainos dar labiau kris (bent jau Europoje) dėl Rusijos importo draudimo. Tikimasi, kad labai sumažėjusios trąšų kainos neturėtų mažėti kitais metais. Medienos kainos, stabiliai augusios per pastaruosius metus, turėtų didėti ir toliau. Metalai 2014 m. tebepigo, ateityje tokia tendencija galimai tęsis, tačiau kainų mažėjimas bus nuosaikus. Pasaulinės gamybos eksporto kainos pastaruosius dvejus metus mažėjo, tačiau Pasaulio banko prognozės rodo, kad jos vėl ims didėti šiais ir kitais metais.

2013 m. Rusijos rublis ir kitų NVS šalių valiutos smarkiai nuvertėjo, palyginti su Lietuvos litu. 2013 m. Rusijos rublis prarado 10,7 proc. savo vertės, o per pirmuosius septynis 2014 m. mėnesius jis nuvertėjo dar 6 proc. Švedijos krona Lietuvos lito atžvilgiu taip pat nuvertėjo. Tačiau JAV dolerio, Jungtinės Karalystės svaro sterlingų, Lenkijos zloto ir Norvegijos kronos vertė padidėjo 2014 m.  
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali indentifikuoti prisijungusius vartotojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų privatumo politika
Sutinku Išvalyti slapukus ir išeiti